Vasaros Go Stovykla 2010

Liepa 10th, 2010 |

Autorius: Simona

Sveiki, visi, kas likot gyvi po Vasaros GO stovyklos, ir tie, kurie joje nebuvote. Galime pasidžiaugti dar vienu nuostabiu Go renginiu. Kas nežino apie ką čia kalbama, galime trumpai pasakyti, kad Liepos 3-6 dienomis buvo Vasaros Go stovykla. Ji vyko Molėtų rajone, Žalvarių kaime, kempinge „Obuolių sala“. Stovyklos metu buvo trys turnyrai. Pirmasis – „Žaibas“, antrasis – RenGo, trečiasis – Molėtų taurė. Nevilkinant skaitytojų laiko, štai rezultatai:

„Žaibo“ prizininkai:

I – Zaleskas Vladas

II – Almintas Paulius

III – Šatkus Simonas

RenGo prizininkai:

I – Albertas ir Simonas P. „Smakai“

II – Paulius ir Simonas Š. „Snukių plėšytojai“

III – Greta ir Simonas M. „BioGo“

Molėtų Go taurės prizininkai:

I – Tumelis Giedrius

II – Petrauskas Andrius

III – Zaleskas Vladas

Stovykloje buvo malonu matyti tiek naujus, tiek jau dažnai sutinkamus gogistų veidus. Visų entuziazmas žaisti Go buvo vienodai nenugalimas. Dėkojam Andriui už Simultano partijas, taip pat Vytautui už „SuperGo“ improvizaciją. Ir žinoma, visiems pasisakiusiems paskutinį vakarą prie laužo.

O štai čia naujoko įspūdžiai po Go stovyklos:

Kelionę, su draugu, pradėjome Šiaulių traukinių stotyje, puse devynių ryto liepos 3d. Po 5 valandų kelionės traukiniu, autobusu ir dėka gero dėdės nepabūgusio užrašo ant marškinėlių „ŠIAULIAI“ atvežusio mus iki galutinio tikslo, atvykome į „Obuolių salą“. Kad ir kaip bebūtų keista, bet spėjome į patį geriausią dienos metą – pietus!

Prisikimšę pilvus po sekinančios kelionės buvome šiltai priimti į žaibo turnyro antrąją dalį. Turnyras vyko su laikrodžiais. Iš pradžių buvo šiek tiek sudėtinga prisiminti nuspausti tą mygtuką, bet po kiek laiko buvo sudėtinga jo nebespaudinėti. Per visus turnyrus ir šiaip partijas, kurios vyko stovykloje, įgijau turbūt daugiau patirties nei per tuos nepilnus metus žaizdmas prieš kompiuterį ar skaitydamas knygas.

Iš visų vykusių turnyrų (Žaibo, Porinio ir Molėtų taurės) didžiausią įspūdį paliko porinis, nes tai turbūt GO atmaina aprašyta „Gogiuke“ kurios dar nebuvo tekę normaliai išbandyti. Kartais pykdavo porininkas už tuos vėjus, kuriuos veldavau lentoje, bet nepaisant to smarkiai nemušė.

Turbūt pats blogiausias dalykas kas ten buvo, tai jog teko gyventi dviese mažoje dvivietėje palapinėje, kur jei norima miegoti daiktai kartu netelpa, tai kiekvieną vakarą juos išnešdavom į kaimynų palapinę, kur mielai per naktį priimdavo pasaugoti nuo lietaus.

Labiausiai stebinantys dalykai tikriausiai buvo pasitikėjimas visais – mašinos nerakinamos, palapinės neprižiūrimos, tai labai ir nesibaiminau, jog užmiršau pasiimti spyną palpinei, ir visų geranoriška pagalba bet kokiais klausimais, kad ir kokie nereikšmingi ar kvaili jie bebūtų.

Važiuodami į stovyklą padarėmę vieną klaidą – pasiėmėm savo lentą. Nežinau kodėl, bet nesitikėjom, jog bus tiek laisvu rinkinių ir galės žaisti kada ir kiek nori. Gryžtant keikiau save už tokią mintį, bet gerai, bent tiek, jog nereikėjo atgal eiti pėščiomis, tai to svorio labai ir nesijautė, bet būtų buvę žymiai lengviau jei būtume ją palikę namie.

Tikriausiai labiausiai atmintyje įstrigo lupinės armonikėlės garsai, dar dabar kartais niuniuoju tas melodijas skambėjusias trečiąją stovyklos dieną prie laužo.

Tikriausiai visko išsakyti žodžiais neįmanomą, visa tai reikia patirti pačiam – tą atmosferą, visuotinį bendravimą, pasitikėjimą ir artumo jausmą. Jei vis dar yra žmonių skaitančių šias sapaliones ir manačių, jog į stovyklą neverta važiuoti, tai turbūt jus trenkė žaibas arba esate ne iš šios planetos.

Gryžtant iš stovyklos palikau telefoną Vilniaus traukinių stoty, kavinėje, bet manau tie įspūdžiai kuriuos patyriau verti daug daugiau nei tas vienas telefonas. Tikiuosi ir kitais metais bus galimybė atvykti į stovyklą, kad ir kur ji bus rengiama, tik galėtų būti kur nors arčiau kur būtų įmanoma nuvykti viešuoju transportu.

Dėkui organizatoriams ir dalyviams. O tų, kurių nematėme stovykloje, labai lauksime sekančiame Go renginyje .

Gogiukas.lt