Gogiukas.lt

Jaunoji GO žaidėjų karta greičiausiai nė nenutuokia kaip Lietuvoje atsirado GO, kokie buvo pirmieji turnyrai ar kokiais komplektais buvo sužaistos pirmosios GO partijos. Dabar Lietuvoje yra trys GO klubai, taip pat LGA (Lietuvos GO asociacija). Visa tai GO žaidimui atsidavusių žmonių veiklos rezultatas. Todėl verta sužinoti nuo ko viskas prasidėjo.

Mūsų turima informacija byloja, kad pati pirmoji GO partija Lietuvoje buvo sužaista 1976 metais tarp Artūro Mačiulskio ir jo tėčio. Artūro tėtis buvo šaškių sporto meistras. Patyręs keletą skaudžių pralaimėjimų prieš paauglį sūnų, daugiau jis žaisti nepanoro. Dėl to viskas ir užsibaigė.

Taigi, nuo 1976 m. iki 1981m. GO Lietuvoje niekas nežaidė. 1981 metais Artūras gavo pasiūlymą iš savo draugo Rimanto Almanto sužaisti vieną partiją. Taisykles sužinojo iš rusiško žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“. Žaidė ant kartoninės lentos, o vietoj akmenų naudojo nudažytus skaitliukus. Tuomet Artūras susirado ne taip lengvai rankas nuleidžiantį priešininką.

Artūras galvojo, kad jie su Rimantu yra vieninteliai GO žaidėjai Lietuvoje. Vadovaujantis logika: jei daugiau nėra su kuo žaisti Lietuvoje, reikia žaidėjų susirasti kitur, 1983 metais Artūras parašė į jau minėto žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakciją, kuri jam atsiuntė Maskvos sekcijos adresą. Nuvažiavę į Maskvą duotuoju adresu ten pamatė tik eilini šachmatų klubelį, kuriame prieš kurį laiką buvo prisiglaudę GO žaidėjai, bet tuo metu jie jau rinkdavosi kažkur kitur. Todėl žaidėjams iš Lietuvos buvo pasiūlyta apsilankyti Centriniame šachmatų klube. Nuvykus ten GO žaidėjų taip pat nepavyko rasti. Ir tik visiško atsitiktinumo dėka Artūrą su Rimantu užkalbino rūbininkas, kuris pastebėjo, jog jie kažko ieško. Pasirodė, kad tas rūbininkas pažįsta  Sergėjų Aleksandrovičių Mežovą (tuo metu 5 danas), žmogų žaidžiantį GO, Maskvos GO sekcijos vadovą. Rūbininkas sutiko duoti jo telefono numerį. Paskambinus jam, jis sutiko susitikti ir sužaisti kelias partijas. Smarkiai pavėlavęs į susitikimą metro su Artūru ir Rimantu, Sergėjus Aleksandrovičius Mežovas vis dėlto pasirodė. Kadangi Sergėjus žaidė turnyrinę partija, Artūras ir Rimantas sužaidė su Andrėjum Gomeliuku (tuo metu 3d). Artūras sužaidė tris partijas, o Rimantas dvi. Visos partijos baigėsi nesėkmingai. Žaista, žinoma, buvo su foru, todėl Artūras nusistatė savo reitingą. Tuo metu jis buvo 9-8 kiu. Po to sekė vienerių metų pertrauka.

Bet nesijaudinkit, Artūras rankų nenuleido ir nusprendė GO draugų ieškoti ir Lietuvoje. Laikraštyje “Komjaunimo tiesa” paskelbė konkursą, į kurį atsiliepė Jonas Kraujelis. Jis parašė jam laišką ir pranešė jam apie savo egzistavimą. Ta proga buvo pats metas žengti tolimesni žingsnį. 1984 m. buvo įsteigta Kauno GO sekcija prie sporto komiteto ir įvyko pirmas Kauno GO turnyras (forinis). Turnyre dalyvavo 12-15 žmonių. Viskas vyko Kauno šachmatų klube. Tai buvo pats pirmasis GO turnyras Lietuvoje.

Dar girdėjome, kad paraleliai panašūs dalykai vyko ir Vilniuje. Bet niekas tiksliai neprisiminė nei datų, nei veidų, o kai kurie iš vis nežinojo kuo čia dėtas tas Vilnius. Bet vis dėlto dar viena grupelė visiškai nepriklausomai išmokusi žaisti ir nusipirkusi savus komplektus buvo Vilniuje, universiteto jauni moksliniai bendradarbiai. Jie labai greitai mokėsi ir po kelių mėnesių jau žaide 4-3 kiu lygiu, nors prieš tai ir buvo patyrę skaudų pralaimėjimą prieš Artūrą. Tas pralaimėjimas buvo skaudus, nes jie manė, jog žaidžia labai gerai, o iš tikrųjų buvo sutriuškinti net su 9 forais.

Tai štai kokia buvo visa ko pradžia. Įdomi ir truputi sudėtinga. Juk tada nebuvo interneto ar mobiliųjų telefonų. Norint suorganizuoti turnyrą viską reikėdavo derinti laiškais. Laiškais buvo derinami ne tik turnyrai, kartais jais buvo tiesiog žaidžiamos partijos. Jonas užsiminė, kad kartais viena partija užtrukdavo ištisus metus. Ir nieko keisto. Išsiųsdamas atvirlaiškį gali užrašyti tik vieną savo sekantį ėjimą. Toks GO žaidimo būdas primena dabartinę galimybę žaisti su draugu internetu, tik tai yra lėtesnis to variantas.