GO pasakojimai

Go Meistro paklausė:
- Kaip Jūs manote, ar gali idiotas išmokti žaisti GO?
- Žinoma, – atsakė Go Meistras. – Jei netikite manimi, galite tai patikrinti pats.

Go Meistro paklausė:

- Ar paprastai žaidžiate su komi?

- Aš paprastai žaidžiu su draugais, – atsakė Meistras.

Go Meistro paklausė ką turi bendro GO ir šachmatai.

- Bendro? – pakartojo klausimą Go Meistras. – Žinoma, kad buvusius šachmatininkus. Jų yra daug ir ten, ir ten.

Mokinys paklausė Go Meistro:
Meistre, kodėl žaidimo metu taip smarkiai stuksenate akmenimis?
Lenta – tai mokinio sąmonė, juodi ir balti akmenys – likimo niuksai ir dovanos, o stuksenimas – būdas pažadinti tave.
Kažkas sumanė išbandyti Jogos Meistrą, Ušu Meistrą ir Go Meistrą. Ėmė ir pasodino visus tris į kalėjimo kamerą be maisto ir vandens. Atseit, išsikrapštykit kaip kas išmanot.
Kameros palubėje buvo mažytė anga orui, nedidesnė už vištos kiaušinį.
Jogos Meistras šiaip taip išlindo per ją.
Ušu Meistras pripildė savo energetinius centrus šviežia ci, sustabdė minčių tėkmę ir… perėjo kiaurai sieną.
Go Meistras, likęs vienas, atsisėdo ant žemės, vytele nusibraižė priešais save tobulą GO lentą ir pradėjo medituoti…
Vidurnaktį priešais Go Meistrą materializavosi… kitas Go Meistras. Jis turėjo dėžutes su akmenimis. Prasidėjo Žaidimas. Po kurio laiko aplink juos vienas po kito pradėjo rastis mokiniai, o po to ir Go Meistrai. Pasirodė Čefyro Meistras. Grįžo (per sieną) Ušu Meistras. Atsirado Žiniasklaidos Meistras, nors niekas jo nekvietė. Pagaliau pasirodė Paramos Meistras (jo pasirodymas iš Go Meistro pareikalavo neįtikėtinų pastangų).
Ir kaipgi jie visi ištrūko į laisvę?
Kaip ir priklauso – pro duris!
Kai jos supuvo.
Go Meistro paklausė:
- Koks pats sudėtingiausias žmogaus sugalvotas žaidimas?
- Žinoma, kad šachmatai, – atsakė Meistras…
- O kaipgi GO!?
- GO atsirado prieš tai…
Ant Go Meistro užvažiavo Dzen Meistras.
- Gerai, kad turėjau pasiėmęs akmenis, – paaiškino Go Meistras savo mokiniams.
Go Meistro paklausė kas yra GO.
- GO – tai juodi ir balti akmenys padalinti į tavuosius ir manuosius, – atsakė Meistras
Go Meistro paklausė:
- Kur yra Buda? Lentoje? Akmenyse? Žaidėjuje?
- Dangteliuose, – atsakė Go Meistras.
- Bet kodėl, Meistre? – nustebo tie, kas klausė.
- Nežinau, – atsakė Go Meistras, – tiesiog girdėjau, kaip žmonės, dėdami belaisvius akmenis į dangtelį, kalba: “O Buda! Šlovė tau!”. Todėl aš ir pamaniau, kad Buda – dangteliuose.
Go Meistras paklausė mokinio:
- Ką tu galvojai darydamas šį ėjimą?
- Apie jūsų patarimus, mokytojau!
- Aš niekada nepatarinėjau nieko panašaus!
- Žinoma, mokytojau. Aš kaip tik ir galvojau apie tai, kad būtų neblogai prisiminti jūsų patarimus.
- Tai sente, – pakomentavo mokinys ką tik atliktą savo ėjimą.
Go Meistras atidžiai pažiūrėjo į atliktą ėjimą ir pratarė:
- Kiekviename sente yra truputis gote!
Ir sužaidė kitoje vietoje…
Go Meistras tarė savo mokiniams:
- GO – tai dviejų žaidimas.
Pergalių skaičius lygus pralaimėjimų skaičiui.
Tarp jų santykis toks pat kaip tarp In ir Jang.
Jeigu tu lauki tik pergalių, reiškia, nori būti geresnis už kitus.
Tokiu atveju pasakyk sau: “Aš geresnis už kitus”, nusiramink ir daugiau nežaisk GO.
Jei vistiek negali nusiraminti, reiškia, kad nenori būti geresnis už kitus, o nori, kad kiti manytų, jog esi už juos geresnis.
Tokiu atveju irgi nežaisk GO.
Antraip GO nubaus tave už tai.
Paklausęs eilinių pokalbių apie reitingą, Go Meistras tarė:
- Blogai, kai pats valdai savo reitingą, bet dar blogiau, kai reitingas valdo tave…

VeidaKnygės komentarai:

Naujausias numeris
Parama
Parama Gogiukui