Gogiukas.lt

Trisdešimt metų mokytoju dirbantis Jonas Kraujelis vis dar mėgsta savo darbą ir tiki, kad kiekvienas iš mūsų turi savo stipriąją pusę. Tai žmogus, kuris neapsiriboja viena veikla. Jis – mokytojas, orientacininkas, šaškių, šachmatų ir GO žaidėjas, žygeivis ir žmogus, nestokojantis ištvermės.

Kada ir kaip susidomėjote GO?

Regis, tai atsitiko 1982 metais, o gal 1983 m. Apie šį žaidimą perskaičiau žurnale „Mokslas ir gyvenimas“. Sužinojau, kad GO populiarus Rytų šalyse. O prieš tai vis svarstydavau, kodėl nei japonai, nei kinai nedalyvauja pasauliniuose šachmatų čempionatuose. Supratau, kad žaidimas turi būti tikrai įdomus, jei jį žaidžia Rytų šalyse. Tame žurnale perskaičiau taisykles ir pradėjau po truputėlį domėtis.

Kaip sugebate sudominti jaunimą šiuo stalo žaidimu?

Tiek daug metų žaisdamas su jaunimu, pastebėjau, kad labai svarbi yra pati žaidimo motyvacija. Tai galėtų būti ir kitas žaidimas, tiesiog reikia susitarti, kad tam tikru metu vyks užsiėmimas. Tada jaunimas patiki ir ateina. Tiesiog pripranta, kad tuo metu bus gera ir įdomu žaisti, smagu bendrauti. Pats GO žaidimas yra labai patrauklus, tikrai ne veltui vadinamas patraukliausiu loginiu žaidimu. Jo trauka didžiulė. Dar vienas motyvacinis momentas žaisti – galimybė kažko siekti. Yra reitingų sistema, galima dalyvauti turnyruose, pamatyti ir patirti kažką.

Ar GO jums tik laisvalaikio praleidimo būdas?Ar galima žaidimo taisykles pritaikyti praktiškai?

Tai yra nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas. Per šitiek metų prie lentos prarymojau tikrai daug valandų. Žaidimas įdomus, patrauklus, ne veltui kinų patarlė sako, kad tas, kuris žaidžia GO, pamiršta laiko tėkmę. Jei GO žaidi pakankamai rimtai, tai jo dėsnių randi ir gyvenime. Man atrodo, kad aš, žaisdamas GO, kai ką taikau iš gyvenimo ir kai ką iš žaidimo taikau gyvenime. Kai kurie dėsniai yra labai akivaizdūs. Na, sakykim, kažkuo reikia dalintis netgi su priešininku, tada ir kompromisas bus lengviau pasiekiamas. Kartais reikia kažką atiduoti, norint kažko pasiekti vėliau. Visiems aišku, kad grupė yra stipresnė nei vienas akmuo. Lietuvoje GO judėjimas yra stiprus todėl, kad yra keletas būrelių (klubų). Jei būtų vienas, kaip buvo Latvijoje, tai tas judėjimas galėtų ir užgesti. Manau, tokių dėsnių yra ir daugiau.

Koks yra jūsų aukščiausias pasiekimas GO turnyruose?

Daugelyje turnyrų esu dalyvavęs, kažkada net prizą gavau, bet aukščiausias laimėjimas yra dalyvavimas Lietuvos GO čempionato finale. Čempionate žaidžiau kelis sykius, kartą iškovojau 4-tą vietą. Tai ir yra aukščiausias mano pasiekimas.

Jei ne paslaptis, tai kokią taktiką naudojate žaisdamas?

Šiaip specialiai turnyrams nesiruošiu, o jei kalbėtume apie taktiką … Jei žaidžiu su žmogumi, kurį jau pažįstu, tuomet bandau atsiminti jo žaidimo stilių ir paskutines su juo žaistas partijas. Stengiuosi prisiminti, kokie ėjimai jam nepatinka, ir tuomet bandau primesti jam neparankų žaidimą. O jei žaidėjo nepažįstu, tuomet vadovaujuosi pasiruošta strategija. Strategiją apgalvoju prieš turnyrą, tai yra, apsvarstau, kokias pradžias žaisiu, jei teks juodi – balti akmenys. Na, žinoma, jei priešininkas neprimeta man savosios strategijos.

Ar veiksminga tokia taktika?

Man atrodo, kad taip. Reikia išnaudoti tokius ėjimus, kurie nepatinka priešininkui. Deja, ne visada tai pavyksta, nes priešininkas taip pat kuria savo strategijas ir taktikas, ir būna labai gerai, jei žinai jo strategiją, tada suvoki, ką jis daro. Man taip lengviau ruoštis partijai, taip lengviau žaisti.

Girdėjome, kad jūs dalyvavote GO turnyre Korėjoje. Taigi, kokie įspūdžiai?

Tai buvo pati didžiausia mano GO kelionė. Man ji buvo skirta už pasiekimus, žaidžiant Lietuvos turnyrų finaluose. Korėjoje vyko pasaulio Baduk žaidėjų festivalis. Dalyvavo 68 valstybių atstovai, iš kiekvienos – po vieną žaidėją. Festivalio tikslas – GO populiarinimas pasaulyje. O įspūdžių parsivežiau tikrai daug. GO žaidimo lygis Korėjoje yra labai aukštas, nes žaidžia daug žmonių, daugelis iš jų – aukšto meistriškumo. Tai įrodė turnyro atidarymas, kai 68 valstybių atstovai žaidė savo partijas, o tuo pat metu daugiau nei 1000 Korėjos sporto mokyklų vaikų parimo prie GO lentų. Be to, tas festivalis buvo transliuojamas per Korėjos televiziją, jame dalyvavo ir šalies premjeras. GO populiarėja pasaulyje, juk tie 68 žaidėjai susirinko iš įvairiausių, netgi egzotiškų valstybių, iš visų kontinentų. Tai rodo, kad GO žaidžiamas ir Afrikoje, ir Pietų Amerikoje, ir Šiaurės Amerikoje, ir Australijoje – visame pasaulyje. Dar vienas geras prisiminimas iš kelionės – gyvenimo sąlygos turnyro metu. Buvome įsikūrę Knygų mieste. Tai netoli Seulo pastatytas miestas, kuriame yra knygų leidyklos, knygų parduotuvės ir nieko daugiau. Visur vien tik knygos. Viešbučiuose, kuriuose mes gyvenome, nebuvo televizijos. Nė vieno televizoriaus. Televizorių vietose kabojo lentynos, o lentynose – knygos. Man tai atrodė labai nuostabu.

Kuo dar domitės?

Svarbiausia veikla yra orientavimosi sportas, bėgiojimas gamtoje su kompasu ir žemėlapiu. Šiam sportui atidaviau labai daug metų. Dar organizuoju varžybas, įvairius keliautojų, žygeivių renginius, minu dviratį.

Iš kur semiatės galingos energijos tokiai įvairiai veiklai?

Na, nežinau, ar ji jau tokia galinga. Kažkada pajutau, kad per metus susidaro tikrai nemažai renginių. Man atrodo, kad aš geriausiai atsigaunu gamtoje, miške. Jeigu parvažiuoju namo po darbo pavargęs arba šiaip jaučiu nuovargį, tuomet „pasikraunu“ būdamas gamtoje. Manau, kad taip atsistatau – arba aš taip galvoju, arba taip yra iš tikrųjų.

Praėjusiais metais buvote nominuotas kantriausiu Molėtų gimnazijos mokytoju. iš kur ta kantrybė, tiek metų dirbant su vaikais?

Pirmiausia, man su vaikais gera. Aišku, būna ir sunkių momentų … O kantrybė … Tai tiesiog ištvermė. Galų gale ir klubas „Klajūnas“, kurį kažkada įkūriau, yra ištvermės sporto šakų klubas. Taigi, propaguoju ištvermę. Patinka ilgai ilgai dirbti ir tikėtis, kad kažkada tikslas bus pasiektas. Labai daug padeda pasivaikščiojimas gamtoje. Ištvermę ugdo ir matematika, loginiai žaidimai. Bet vis tiek svarbiausia yra bendradarbiavimas ir buvimas gamtoje.

Ar turite gyvenimo credo?

Na, nežinau … Bendraujant su žmonėmis, svarbu jais tikėti. Nikolo Paganinis kažkada sakė, kad kiekvienas turi savo paslaptį. Tikiu, kad kiekvienas žmogus kažkokioje srityje yra labai stiprus. Todėl gerbiu kiekvieną žmogų. Gali žmogus man ir nepatikti, bet aš vis vien žinau, kad jis kažkur yra labai stiprus. Bendraudamas su vaikais, bandau suprasti, kurioje srityje jie yra stiprūs. Tai yra viena iš taisyklių, kurių laikausi gyvendamas ir bendraudamas su žmonėmis.

Gal norėtumėte ko nors palinkėti skaitytojams?

Noriu, kad skaitytojai patikėtų, jog kiekvienas žmogus gali kažkokioje srityje būti labai stiprus.