GO žmogus – Laima Kurienė, iš moterų buvusi stipriausia GO žaidėja Lietuvoje. Šį kartą “Gogiukas” nutarė pakalbinti šią įdomią asmenybę, kuri viena pirmųjų pradėjo aktyvią veiklą Lietuvos Go bendruomenėje. Laima garsino GO televizijoje, atstovavo Lietuvą įvairiuose turnyruose, daug mokėsi ir ilgai žaidė GO. Kur ji dabar? Ar žaidžia Go? “Gogiukas” ją surado. Pateikiame linksmą pokalbį su Laima.
Kada pirmą kartą susidomėjote GO žaidimu ir kur pradėjote žaisti?
Kažkur 1986 metais, tada buvo GO klubas tuometinėje staklių gamykloje Kaune. Taip pat ten pradėjo žaisti Donatas, Evaldas, Liutauras. Almis Rimkus, Artūras Mačiulskis ir Petras Radzevičius tuo metu buvo pagrindiniai organizatoriai… O skelbimą aš radau KPI (Dabartinis KTU).
Kiek žmonių rinkosi tuo metu į Kauno GO klubą?
Įvairiai – nuo penkių iki penkiolikos žmonių. Paskui labai sumažėjo mūsų.
Ką tuo metu veikėte, kuo užsiėmėte?
Aš tuo metu mokiausi institute, bet baiginėjau KPI. Žodžiu aš beveik visą gyvenimą mokiausi (baigiau KPI, VDU, KTU).
Ar iš moterų Lietuvoje dar kuri nors žaidė tuo metu?
Žaidė dar Artūro žmona, bet labai nedaug. Tuo metu buvo visai vyriška kompanija, čia tik jūsų laiku pradėjo daugiau panelių žaisti.
Kokią vietą Jūsų gyvenime užėmė GO anksčiau ir dabar?
Pradžioje užėmė labai svarbią vietą. Net galima panašiai su Olafu palyginti. Vienu momentu labai daug energijos įdėjau ir daug dariau. Apie septynis metus skyriau labai daug laiko GO veiklai ir žaidimui. Įkūriau GO Federaciją, žinoma su kitais GO žaidėjais, pasiekiau, kad Lietuvos GO Federacija būtų priimta i Europos GO Federaciją, vėliau padėjau Olaf’ui atkuriant GO veiklą Lietuvoje. Dabar praktiškai daug laiko atiduodu darbui, vis dar tenka tobulinti (mokytis) olandų kalbą, dažnai dalyvauju įvairiuose seminaruose, na o laisvalaikiu daug keliaujam. GO tiesiog nelieka jėgų.
Kaip atsirado GO stovyklos prie ežerų?
Gal kiek plačiau papasakosiu. Pradžioje Jonas Kraujelis organizuodavo GO turnyrus Mindūnų pradinėje mokykloje. Jonas visais laikais buvo tikras GO mokytojas, todėl ten buvo nemažai žaidžiančių vaikų. Lietuvai atsiskiriant nuo Tarybų Sąjungos, subyrėjo ne tik sporto komitetai (kurie vis dėlto kažkiek padėdavo), bet ir laikinai dauguma sporto šakų. Tuo metu kilo idėja padaryti pirmą Lietuvos GO čempionatą prie ežero, tokiu būdu galėtų dalyvauti vaikai iš Mindūnų. Prie ežero buvo labai patogu daryti su palapinėmis, nes tuo pačiu metu ir pailsėti galima ir pažaisti GO. Tada atsirasdavo norinčių atvažiuoti į stovyklą. Tai praktiškai nuo 1990 metų stovyklą organizavome keletą metų iš eilės.
Kaip su mokytoju Jonu Kraujeliu susipažinote?
Dabar gerai nepamenu, bet tikriausiai su Jonu pirmą kartą susitikom turnyre Mindūnuose, o gal varžybose Kaune.
Kuo dirbote televizijoje ir kaip ten pasirodė GO?
Dirbau aš Baltijos televizijoje (reklamos vadybininke), o apie GO pakvietė pakalbėti LNK. Kaip Lietuvos GO Federacijos prezidentę, mane įdėjo į pirma Lietuvos knygą “Kas, kur, kada”. Paskui aš gavau kelis pakvietimus į televiziją, per tą knygą mane susirado laidų vedėjai. Per LNK buvo rytinė laida, per kurią tiesiogiai rodė reportažą apie 15 minučių su manimi. Sutikau tik todėl, kad norėjau daugiau papasakoti apie GO, nors jiems, pavyzdžiui, buvo įdomiau paklausinėti apie japonų kalbą, kurią tuo metu mokiausi. Galiu pastebėti, kad į televiziją nėra sunku papulti. Tiesiog reikia mokėti pateikti gerai aprašytą sumanymą, juk jiems irgi reikia kasdieną kažką paruošti.
Vėliau, kai į Lietuvą buvo atvažiavę profesionalai, tai buvau pakvietus LNK ir LTV sporto žinių korespondentus. Buvau nustebusi – iš dešimties draugų matė vienas per LNK, visi kiti – per Panoramą. Nors per Panoramą buvo pusės minutės reportažas, o LNK buvo išsamus ilgas reportažas.
Kaip susipažinote su Olaf’u?
Su Olafu susipažinome gana įdomiai. Po to kai buvo ta laida, kai aš kalbėjau apie GO. Olafas tada mane pamatė per televiziją. Ir jis kaip tik tuo metu ieškojo GO klubo Lietuvoje. O aš per laidą pasakiau, kur ir kada žaidėm GO, tai vyko “Skliauto” kavinėje Kaune. Žaidžiant pirmą partiją, jis paklausė koks mano reitingas, tuo metu aš buvau “tikras” pirmas kyu. Tada paklausiau jo reitingo ir pasakiau, kiek forų reikėtų dėtis, o jis labai sudvejojo, kad gal reitingai Lietuvoje netikri. Na bet sudėjom forų tiek kiek priklausė, o aš už tai, kad jis sudvejojo mūsų reitingais labai stipriai “sumušiau”. Pralaimėjo jis man pažintinę partiją. Na bet žinojo, kad reitingai geri.
Kaip manote ar GO bus gerai žinomas žaidimas Lietuvoje?
Atsakysiu kaip manau. Rumunijos pavyzdys buvo labai geras. Kai aš pradėjau kurti federaciją tada nuėjau pas šachmatų ir šaškių federacijos prezidentus, tai man šachmatų tuometinis klubo prezidentas pasakė: “O jūs pinigų turit?”. Sakau: “Ne”. Dar tada tokie laikai buvo, tai sakau: “Jei labai reiks tai pasidarysim”, tai man atsakė: “Jei neturit pinigų, galit nesvajoti apie vystymą, jeigu dirbs kažkas, kam nebus gerai apmokama, tai niekas ir gerai nedirbs ir nepajudės į priekį” (Šachmatų Federacijos prezidentas buvo V. Landsbergis). Greičiausiai jis buvo teisus. Aišku be entuziazmo ir pagalbos čia neišsiversi. Visgi, kai atėjo Olaf’as, daug jis įdėjo savo asmeninių lėšų, kad pajudintų viską, tame tarpe nupirko komplektus, apmokėjo turnyrų išlaidas ir panašiai. Geras pavyzdys buvo ir Rumunijoje su GO. Ten GO irgi nebuvo populiarus, bet kai jų tikras šalies prezidentas buvo tikras GO fanas (žaidėjas), buvo iki tokio lygio GO išvystęs, kad mokyklose kaip dalyką dėstė GO. Ir dabar Rumunijoje yra keli profesionalų žaidėjai ir aukštas lygis toje šalyje.
Gera taktika, reikia šalies prezidentą išmokinti žaisti GO, tai pralenktume šaškes ir šachmatus (Juokėmės su Laima). Arba prezidentą arba kažką kitą kas turi pinigų ar autoritetą…. Nelabai Prezidentę pamokinsi GO žaisti. Bet premjero ministro jau užtektų Jeigu atsirastų fanas, kuris labai paremtų finansiškai ir dar savo “energija”, tai GO turėtų šansą pralenkti šaškes ar šachmatus, bet tikras atsakymas, toks, kad šaškės ir šachmatai yra labai populiarūs Europoje, tai labai sunku prašokti juos.
Kokie jūsų didžiausi pasiekimai šiame žaidime?
Vienais metais organizavau kažkurias varžybas, dabar neprisimenu, praktiškai didžiausias pasiekimas pirmas kyu ir iki kol jūs “atsiradot”, tai iš moterų visą laiką stipriausia Lietuvos GO žaidėja buvau.
O pačios varžybos… Kažkur 1988-90 m. Gordejavas pradėjo organizuoti GO Latvijoje, ten per sporto komitetą stengėsi lėšas gauti , nors pats buvo nekoks žaidėjas, bet per sporto komitetą jis sugebėdavo gauti pinigų mergaitėms dalyvauti GO varžybose, jis norėjo padaryti, jog Latvijoje būtų stipriausios moterų GO žaidėjos. Jo buvo toks tikslas, nes jis sumąstė, kad vyrų pasiekimų jis nepasieks, tai galima pasiekt aukštų moterų rezultatų. Jis prašydavo manęs suorganizuoti varžybose GO atskirą rungtį moterims, tada dažniausiai laimėdavau pati.
Kažkokių aukštų vietų Europoje neužėmiau, bet teko atstovauti Lietuvą poriniame pasaulio čempionate, keliuose Europos čempionatuose, pernai dalyvavau Kinijoje pirmose pasaulinėse protinio sporto žaidynėse.
Koks Lietuvos GO žmogus Jus daugiausiai sužavėjo kaip asmenybė, kaip žaidėjas?
Olafas ir Jonas, kaip asmenybės, Andrius – kaip GO žaidėjas. Andrius tikrai yra neeilinis GO žaidėjas. Kaip teisingai pasakė Olafas – spręsk uždavinius ir pasieksi pirmą daną. Tačiau virš pirmo dano yra talentingi ir beveik visi be išimties pastoviai studijuoja GO literatūrą, o Andrius be jokio studijavimo 3 (4?) danas. Kartą Andrius paprašė Geert’ą (žaidėjas iš Olandijos, 6 dan) knygos. Vėliau Andrius pasakė, kad aplamai tai jo pirma GO knyga gyvenime. Kol kas jam dar nėra lygių Lietuvoje. Šaunuolis Andrius.
Kada iškeliavote iš Lietuvos ir ar pasvajojate čia grįžti?
Kol kas dar nesvajoju. Išvažiavau prieš ketverius metus. Turiu čia gerą darbą, gerai sutariu su Geert’u ir Justas (sūnus) eina į olandiška mokyklą, bet pradžioj buvo labai sunku. O dabar labai gerai, labai geros sąlygos. Atostogauti tai atvažiuoti norisi visada. Tačiau Lietuvos pilietybės irgi neplanuoju atsisakyti. Taigi už Lietuvą galiu GO žaisti.
Kokia spalva jums patinka?
Geltona. Man patinka šiltos spalvos.
Papasakokite kokį nors linksmą nutikimą apie GO:)
Kai lankėsi du japonų GO profesionalai Kaune, jie buvo apgyvendinti viešbutyje prie Kauno rotušės. Užsakėme jiems gerą viešbutį, tuo metu buvo visiškai naujas. Tą dieną labai atšalo. Tame viešbutyje buvo vonioje šildomos grindys. Spintoje buvo šiltos antklodės – pūkinės. O lova buvo paklota tik su lengvute paklode, kiekviename kambaryje buvo reguliuojamas šildymas. O jis per visą naktį taip sušalo, kad iš ryto pasakoja: “aš taip sušalau, taip sušalau, va gerai, kad dabar šiltos arbatos yra”, aš paklausiau, bet tai, ar spintoje jis pasižiūrėjo, tikrai turėjo būti šilta kaldra. Kitas japonas sako: “Tai taip, žinoma, buvo”. “O šildymą ar tu pasižiūrėjai, tu galėjai jį reguliuoti?”, sako: “Ne. Aš iš ryto paskui nuėjau į vonią ir ant grindų išsimiegojau”. Štai tokie linksmi GO profesionalų nuotykiai Lietuvoje.
Labai daug teko dalyvauti įvairiuose GO turnyruose, daug gerų ir šiltų prisiminimų, daug draugų ir naujų pažįstamų. Dar norėčiau papasakoti gal ne tokią linksmą, bet įdomią istoriją. Kažkada, kai stengiausi organizuoti GO veiklą Lietuvoje, kelis kartus sapnuodavau sapną – didelė šviesi salė pilna vaikų GO žaidėjų, kaip buvau nudžiugus, kai Vilniuje organizuotame GO turnyre, pamačiau savo sapno išsipildymą.
Ačiū Jums, Laima, už pokalbį ir pasidalinimą istorijomis. “Gogiukas” linki visokeriopos sėkmės. Lauksime pasirodant Lietuvos turnyruose.
Kalbino Marija. Kalba netaisyta.
GO žmogus – Laima Kurienė, iš moterų buvusi stipriausia GO žaidėja Lietuvoje. Šį kartą “Gogiukas” nutarė pakalbinti šią įdomią asmenybę, kuri viena pirmųjų pradėjo aktyvią veiklą Lietuvos Go bendruomenėje. Laima garsino GO televizijoje, atstovavo Lietuvą įvairiuose turnyruose, daug mokėsi ir ilgai žaidė GO. Kur ji dabar? Ar žaidžia Go? “Gogiukas” ją surado. Pateikiame linksmą pokalbį su Laima.
